1485 m. liepa
Gandonešių ir šnipų tinklas, kurį turėjau per sukilimą, vėl atgyja, o vyras atsiunčia man žinią, jog savo rizika galiu susitikinėti su kuo tik noriu. Daktaras Luisas sugrįžta iš Velso su pažadu, kad velsiečiai lieka ištikimi Tiudorams; Pembruko pilis atvers duris senajam savo šeimininkui, Džasperui Tiudorui. Raisas ap Tomasas, didžiausias Velso karo vadas, davė žodį Ričardui, bet jį sulaužys; Raisas ap Tomasas sukils kartu su Henriu. Mano žmogus, Redžinaldas Brėjus, tyliai apkeliauja didžiuosius Anglijos dvarus žadėdamas, kad Henrikas Tiudoras atsives neįveikiamą armiją, paims sostą ir pagaliau grąžins teisingumą Lankasterių giminei ir susitaikys su Jorkais.
Gaunu laišką iš Džaspero:
Ledi Margaretai Stenli
Šio mėnesio pabaigoje arba kito pradžioje mes turėsime penkiolika laivų ir apie du tūkstančius vyrų. Manau, tai paskutinė mūsų galimybė. Šį kartą turime nugalėti, Margareta. Dėl sūnaus privalote priversti savo vyrą eiti į mūšį. Negalėsime to padaryti be jo.
Mes su Henriu viliamės, kad jūs paremsite Stenliais.
Meldžiu Dievo, kad pamatyčiau, kaip uždedama karūna jūsų berniukui, nes daugiau niekada nesusitiksime. Kad ir kas nutiktų, telaimina jus Viešpats. Kelias buvo ilgas, bet aš didžiuojuosi, kad galėjau tarnauti jūsų sūnui ir jums.
Džasperas